mirti

参见：mirtį

意大利语

名词

mirti m

1. mirto 的复数

异序词

• ritmi

拉脱维亚语

分词

mirti

1. mirts 的主格复数阳性

立陶宛语

词源

源自原始波罗的-斯拉夫语 *mer-, *mir-。对比拉脱维亚语 mirt (“死”), 教会斯拉夫语 мрѣти, мьрѫ (mrěti, mĭrǫ, “死”), 俄语 умереть, умру (umeretʹ, umru, “死”)。波罗的语族词源自原始印欧语 *mer-, *mr̥- (“死”)。

-sta 现在时出现于波罗的-斯拉夫语族尚未分离时 (对比拉脱维亚语 mirsta)；-š- 源于RUKI音变定律。现在时/过去式词根类似gim̃ti, gìmsta, gìmė。

发音

• 国际音标^(帮助)：[ˈmʲɪrʲ.tʲɪ]

动词

mir̃ti (第三人称现在时 mìršta，第三人称过去式 mìrė)

1. 〈不及物〉 死

变位

mirti的变位

		单数 (vienaskaita)				复数 (daugiskaita)
		第一人称 (pirmasis asmuo)	第二人称 (antrasis asmuo)	第三人称 (trečiasis asmuo)		第一人称 (pirmasis asmuo)	第二人称 (antrasis asmuo)	第三人称 (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
陈述 (tiesioginė nuosaka)	现在 (esamasis laikas)	mìrštu	mìršti	mìršta		mìrštame, mìrštam	mìrštate, mìrštat	mìršta
	过去 (būtasis kartinis laikas)	mìriau	mìrei	mìrė		mìrėme, mìrėm	mìrėte, mìrėt	mìrė
	过去反复 (būtasis dažninis laikas)	mir̃davau	mir̃davai	mir̃davo		mir̃davome, mir̃davom	mir̃davote, mir̃davot	mir̃davo
	将来 (būsimasis laikas)	mir̃siu	mir̃si	mir̃s		mir̃sime, mir̃sim	mir̃site, mir̃sit	mir̃s
虚拟 (tariamoji nuosaka)		mir̃čiau	mir̃tum	mir̃tų		mir̃tumėme, mir̃tumėm, mir̃tume	mir̃tumėte, mir̃tumėt	mir̃tų
祈使 (liepiamoji nuosaka)		—	mir̃k, mir̃ki	temìršta		mir̃kime, mir̃kim	mir̃kite, mir̃kit	temìršta

mirti的分词

形容词 (dalyviai)
		主动	被动
现在		mìrštąs, mìrštantis	mìrštamas
过去		mìręs	mir̃tas
过去反复		mir̃davęs	—
将来		mir̃siąs, mir̃siantis	mir̃simas
必然分词		—	mir̃tinas
副词
特别 (pusdalyvis)		mir̃damas
半分词 (padalyviai)	现在	mìrštant
	过去	mìrus
	过去反复	mir̃davus
	将来	mir̃siant
行动方式 (būdinys)		mir̃te, mir̃tinai

派生词

带前缀词

• apmirti
  • apsimirti
• atmirti
• įmirti
  • įsimirti
• išmirti
  • išsimirti
  • paišmirti
• numirti
  • nusimirti
  • panumirti

• pamirti
  • pasimirti
  • papamirti
• permirti
• primirti
  • prisimirti
• užmirti

其他派生词

• mirtis
• mirtinis
• mirtinas
• mirtingas, mirtingasis

• mirštamumas
• mirštantysis
• mirusysis
• badmirys, badmirė

相关词汇

• maras, marus
• merdėti, merėti
• pamiršti, užmiršti