mirti

參見：mirtį

意大利語

名詞

mirti m

1. mirto 的複數

異序詞

• ritmi

拉脫維亞語

分詞

mirti

1. mirts 的主格複數陽性

立陶宛語

詞源

源自原始波羅的-斯拉夫語 *mer-, *mir-。對比拉脫維亞語 mirt (“死”), 教會斯拉夫語 мрѣти, мьрѫ (mrěti, mĭrǫ, “死”), 俄語 умереть, умру (umeretʹ, umru, “死”)。波羅的語族詞源自原始印歐語 *mer-, *mr̥- (“死”)。

-sta 現在時出現於波羅的-斯拉夫語族尚未分離時 (對比拉脫維亞語 mirsta)；-š- 源於RUKI音變定律。現在時/過去式詞根類似gim̃ti, gìmsta, gìmė。

發音

• 國際音標^(幫助)：[ˈmʲɪrʲ.tʲɪ]

動詞

mir̃ti (第三人稱現在時 mìršta，第三人稱過去式 mìrė)

1. 〈不及物〉 死

變位

mirti的變位

		單數 (vienaskaita)				複數 (daugiskaita)
		第一人稱 (pirmasis asmuo)	第二人稱 (antrasis asmuo)	第三人稱 (trečiasis asmuo)		第一人稱 (pirmasis asmuo)	第二人稱 (antrasis asmuo)	第三人稱 (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
陳述 (tiesioginė nuosaka)	現在 (esamasis laikas)	mìrštu	mìršti	mìršta		mìrštame, mìrštam	mìrštate, mìrštat	mìršta
	過去 (būtasis kartinis laikas)	mìriau	mìrei	mìrė		mìrėme, mìrėm	mìrėte, mìrėt	mìrė
	過去反復 (būtasis dažninis laikas)	mir̃davau	mir̃davai	mir̃davo		mir̃davome, mir̃davom	mir̃davote, mir̃davot	mir̃davo
	將來 (būsimasis laikas)	mir̃siu	mir̃si	mir̃s		mir̃sime, mir̃sim	mir̃site, mir̃sit	mir̃s
虚拟 (tariamoji nuosaka)		mir̃čiau	mir̃tum	mir̃tų		mir̃tumėme, mir̃tumėm, mir̃tume	mir̃tumėte, mir̃tumėt	mir̃tų
祈使 (liepiamoji nuosaka)		—	mir̃k, mir̃ki	temìršta		mir̃kime, mir̃kim	mir̃kite, mir̃kit	temìršta

mirti的分詞

形容詞 (dalyviai)
		主動	被動
現在		mìrštąs, mìrštantis	mìrštamas
過去		mìręs	mir̃tas
過去反復		mir̃davęs	—
將來		mir̃siąs, mir̃siantis	mir̃simas
必然分詞		—	mir̃tinas
副詞
特別 (pusdalyvis)		mir̃damas
半分詞 (padalyviai)	現在	mìrštant
	過去	mìrus
	過去反復	mir̃davus
	將來	mir̃siant
行動方式 (būdinys)		mir̃te, mir̃tinai

派生詞

帶前綴詞

• apmirti
  • apsimirti
• atmirti
• įmirti
  • įsimirti
• išmirti
  • išsimirti
  • paišmirti
• numirti
  • nusimirti
  • panumirti

• pamirti
  • pasimirti
  • papamirti
• permirti
• primirti
  • prisimirti
• užmirti

其他派生詞

• mirtis
• mirtinis
• mirtinas
• mirtingas, mirtingasis

• mirštamumas
• mirštantysis
• mirusysis
• badmirys, badmirė

相關詞彙

• maras, marus
• merdėti, merėti
• pamiršti, užmiršti